- suvėrimas
- suvėrìmas sm. (2), suvė́rimas (1) Rtr, KŽ 1. NdŽ → suverti 2. 2. NdŽ, KŽ → suverti 3. | refl. NdŽ. ║ NdŽ. 3. NdŽ, KŽ → suverti 6. ║ [Audeklo] metimas tas pats, suvė́rimas kitas DūnŽ. Pats sunkiausis suvė́rimas, jeigut kame klaidą pasidarei, i maišysias tie siūleliai [audžiant] Lpl. Tad aišku – reikia mokėti suverti, i pagal suvė́rimą reikia spardyti tas pakojes Lž. Be vairesnio suvė́rimo spurginį ausiu Grz. O tas svarbiausiai į nytes suvė́rimas Rdn. Metimas tas pats, suvė́rimas kitas DūnŽ. 4. NdŽ, KŽ → suverti 7. ║ uždarymo vieta: Visi [lango] suvėrimai žiemą sunku aklai uždaryti Db. Ji žino tų durų suvėrime vienoj vietoj spragą S.Čiurl. Jis jau prie durų. Apgraibė pirštų galais suvėrimo kraštą A.Rūt. Pro langinių suvėrimą jau tryško pirmieji aušros gaisai L.Dovyd. 5. sąnarys: Nulūžo ranką per patį suvėrìmą Gdr. Koja linksta par suvėrìmą Gdr. 6. NdŽ, KŽ → suverti 9: Bylų, knygų suvėrimas rš. 7. refl. → suverti 10 (refl.): Atskiruose miškų ūkiuose kultūrų susivėrimas vyksta labai skirtingai rš. Laiptiškas lajų susivėrimas rš. \ vėrimas; apvėrimas; atvėrimas; įvėrimas; išvėrimas; nuvėrimas; pavėrimas; pervėrimas; pravėrimas; prisivėrimas; suvėrimas; užvėrimas
Dictionary of the Lithuanian Language.